Sportuok ir būk sveikas – ne šiaip skambi frazė. Kažkada aš sportavau, bet nebuvau sveikas. Kaip perspektyvus lengvaatletis, nuo 9 metų atvažiavau mokytis į Panevėžio sporto mokyklą – internatą. Čia ruošė Lietuvos sporto elitą, iš mūsų ateityje buvo tikimasi aukštų rezultatų, tad treniruodavomės po 2-3 kartus per dieną, kasdien. Vasarą turėdavome tik 2 savaites atostogų. Mano organizmas netoleruoja pieno produktų, bet į tai nekreipiau dėmesio. Tą dieną maisto tiesiog nevalgydavau. Dėl didelių fizinių krūvių, nepilnavertės mitybos ir baltymų trūkumo vyresnėse klasėse išsivystė didžiulio laipsnio mažakraujystė, teko gydytis. Skaudančia širdimi atsisveikinau su Panevėžiu ir grįžau į paprastą mokyklą pabaigti mokslų. Bet meilė sportui niekur nedingo. Turėjau tikslą atsatyti sveikatą, treniruotis mažesniais, bet tikslingesniais krūviais ir įstoti studijuoti į Kauną. Tai pavyko. Po pusantrų metų net tapau Lietuvos jaunimo čempionu 400 metrų bėgimo rungtyje. Vėliau tapau Lietuvos rinktinės nariu, gyniau šalies garbę įvairių šalių arenose. O po studijų tapau kvalifikuotu sporto treneriu.